» Būsena, kai nesuprantame...

Paklydusi | 2010-04-01 - 23:49:23

Yra dalykų, kurių mes tiesiog nesuprantame. Gal nesubrendome iki jų, gal mūsų patirtis kitokia, gal... tiesiog nesuprantame. Ypač sunku suprasti žmones, kurių poreikiai kitokie nei mūsų, kurie mąsto ir jaučia kitaip. Bet dėlto nereikia smerkti vieniems kitų. Aš esu toks, koks esu. Bet be manęs yra ir kiti, kurie yra tokie, kokie yra.
Būna, kad kitų elgesys mus suglumina, nes jo tiesiog nesitikėjome. Jo negalime paaiškinti. Nesuprantame. Tad tą tuštumą, kurios nesuprantame dažnai užpildome neigiamais vaizdiniais ir dėl to graužiamės, nes proto susikurtą iliuziją priimame kaip tikrovę... Bet ar verta graužtis dėl to, ko paprasčiausiai nesupranti? O kai nesupranti, vadinasi, negali vertinti, ar tai yra blogai, ar gerai. Kaip gali užklijuoti etiketę tam, ko negali įvardyti, tik pajusti įspūdį? Įspūdis dar ne tikrovė, o neretai nutolęs nuo tikrovės.
Taigi jei man susidarė įspūdis, kurio aš negaliu įvardyti kaip tikrovės, vadinasi negaliu situacijos vertinti kaip geros ar blogos. Tol, kol nesuprantu, aš neturiu teisės teisinti ar smerkti, nors ir labiausiai skauda tada, kai nėra tikslaus atsakymo į klausimą kodėl? Tiesiog belieka laukti, kol ateis tas supratimas, dar kitaip vadinamas nušvitimu. Kaip sakoma, viskam savas laikas...