» Kodėl paaugliai nusikalsto?

Melisa | 2009-10-28 - 15:17:47

Per pirmą šių metų ketvirtį nepilnamečių nusikalstamumas išaugo 5,6 proc., palyginti su aštuoneriais pastaraisiais metais. Tokius skaičius pateikė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė.
Nepilnamečių ir jaunimo nusikalstamumas visame pasaulyje yra viena iš aktualiausių socialinių problemų. Paauglių nusikaltimai – dažniausiai vagystės, plėšimai ir žaginimai, rečiau žmogžudystės ir kūno sužalojimai, vykdomi mokymosi, darbo, gyvenimo, laisvalaikio praleidimo vietose, dažniausiai šiltuoju metų laiku. Dauguma nusikaltimų planuojami, paaugliai jiems ruošiasi iš anksto, kartais pasitelkia technines priemones.
Pagrindinę dalį nepilnamečių nusikaltėlių sudaro vaikinai. Daugelis merginų, nuteistų laisvės atėmimu, sirgo venerinėmis, somatinėmis, psichinėmis ligomis, valkatavo, užsiiminėjo prostitucija.
Psichologų yra įrodyta, kad vaikai dažnai vagia siekdami įveikti nerimą. Galbūt tai skamba neįtikėtinai? Tačiau suaugusiųjų žmonių logika vaikų vagystėms dažnai netinka. Suaugusieji mano, kad vaikai vagia, nes neturi pinigų ar kitokių galimybių daiktui įsigyti. Tačiau kaip paaiškinti tokias vagystes, daromas vaiko, kuriam tėvai kasdien duoda pakankamai pinigų? Vaikas galėtų nusipirkti kramtomą gumą, bet ją pavagia iš supermarketo. Kodėl? Galbūt tėvai tiesiog atsipirkinėja pinigais nuo bendravimo su vaiku, nuoširdžiai jaučiasi tokiu būdu atlikę tėvystės pareigą, nors vaikas yra iš esmės yra atstumtas ir paliktas pats sau?
Tėvų šiluma ir meilė lemia koks išaugs vaikas. Vaikai nusikaltėliais dažnai tampa dėl nepalankių vystymosi sąlygų. Jei tėvai nesirūpina savo vaikais, jei juos atstumia, ignoruoja jų norus, poreikius, jei vaikai jaučiasi nereikalingi ir šeimoje nėra atsižvelgiama į vaiko interesus, tai tokiu būdu vaikas gali pradėti ieškoti būdu kaip visa tai „kompensuoti“.
Žiūrint tėvų akimis, vaikų ir paauglių nusikalstamumas yra viena iš tokių nerimą ir susirūpinimą keliančių problemų, kaip vaikų rūkymas, alkoholio, kvaišalų vartojimas, smurtas tarp bendraamžių, valkatavimas, vaikų savižudybė ir t.t.. Kitaip tariant, tėvams ir visuomenei svarbu, kad vaikas ne tik nenusikalstų, bet ir neturėtų kitų išvardintų problemų.
Dėmesio bei supratimo vaikai ir paaugliai gali siekti jungdamiesi į neformalias bendraamžių grupes, paprastai sudaromas panašių, likimo nuskriaustų, vaikų. Nerimas ir įtampa slopinami rūkymu, alkoholio ir kvaišalų vartojimu, kompiuteriniais žaidimais, nesaikingu televizoriaus žiūrėjimu ir t.t.. Pyktį dėl šeimos situacijos ir nepatenkintų poreikių į mokyklą ar į gatvę išsinešantys vaikai ir paaugliai paprastai yra lengviau išprovokuojami. Todėl dažniau įsitraukia į didesnius ar mažesnius konfliktus su vaikais ar suaugusiais.
Draugų poveikis taip pat turi įtakos tam ar vaikas ateityje darys nusikaltimus ar ne. Jei vaiko nepriima bendraamžiai, jei jie jį atstumia, jei iš jo tyčiojasi mokytojai ir jo klasiokai, jei su juo niekas nenori draugauti, tai didelė tikimybė, kad toks vaikas pasirinks nusikaltėlio „karjerą“. Jei vaikui dažnai nesiseka tiek mokykloje, tiek bendravime su savo amžiaus vaikais, jis pradės ieškoti tokių veiklos sričių, kuriuose jis galėtų patirti sėkmę, kuriuose jis bus gerbiamas ir susilauks pripažinimo. Taip vaikas atsiduria nusikalstamuose paauglių grupuotėse.
Tačiau pasitaiko atvejų, kad ir mokykla gali lemti, kad nepilnametis pakryps į nusikalstamą kelią. Tokio elgesio tikimybė padidėja, kai tik mokykla, tiek ir šeima nesugeba suteikti nepilnamečiams žinių, įgūdžių, nesuformuoja įsitikinimų, kurie pakreiptų vaiką visuomenei priimtina kryptimi. Mokykloje svarbus yra jos darbo organizavimas, mokytojų požiūris įvaiką, ypač į nepažangius. Jei mokinys patiria pažeminimą, pedagogų priekaištus, jis ir pats save gali pradėti blogiau vertinti. Maža to gali susiformuoti priešiškumas mokyklai ir jos aplinkai, antivisuomeniško elgesio pakraipos. Problema iškyla ir tada, kai mokinys yra pašalinamas iš mokyklos už nusižengimus, ir jis paprasčiausiai neturi kur dėtis.
Nusikalstamo elgesio tikimybė padidėja tuomet, kai ir mokykla, ir šeima nesugeba suteikti nepilnamečiams žinių, įgūdžių, nesuformuoja įsitikinimų, kurie pakreiptų vaiką visuomenei priimtina kryptimi. Jei vaikas neturi pakankamai sugebėjimų atitikti mokyklos keliamus reikalavimus, nesugeba įsilieti (adaptuotis) mokyklos bendruomenės gyvenime, jei mokinys patiria pažeminimą, pedagogų priekaištus, jis ir pats save gali pradėti blogiau vertinti. Visa tai gali sukelti gynybines reakcijas, reakcijas į visuomenės, mokyklos, šeimos keliamus reikalavimus, su kuriuos vaikui galbūt yra per sunku įgyvendinti. Atsiranda priešiškumas aplinkai ir vaikas "bando susigrąžinti savigarbą priešindamasis, pažeidinėdamas drausmę, vengiant mokslo.
Šioje situacijoje gali pradėti maištauti tiek prieš tėvus, tiek prieš mokytojus, bendraklasius. O tai gali būti asocialaus elgesio pradžia. Mokykla yra labai svarbi prevencijos programų įgyvendinime, nes šioje aplinkoje vaikas perima bendravimo, elgsenos modelius, įgyja įgūdžių, susipažįsta su pareigomis. Mokykla, kaip vienas iš svarbiausių socializacijos institutų gali sąlygoti nepilnamečių nusikalstamumo atsiradimą.
Nusikaltimai yra padaromi ir afekto būsenoje, taip pat didelis skaičius yra nepilnamečių, kurie nusikaltimą padaro būdami apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų. Negalima kategoriškai teigti, kad nusikaltimų susiformavimui įtakos turi tik šeima, draugai ar mokykla. Nusikalstama veikla priklauso ir nuo asmenybinių, psichologinių savybių, nuo konkrečios situacijos, galiausiai ir nuo pačio nepilnamečio vidinės būsenos, nuotaikos. Tiek suaugusiųjų, tiek vaikų, nepilnamečių nusikalstamumui įtakos turi ir gyvenimo lygio nuosmukis, sutrikę ekonominiai, socialiniai bei politiniai gyvenimo procesai.