» Konkursui

Lietsargis | 2009-08-08 - 08:16:57

Debesinpilio gelbėjimo planas

Egzekucija vyko Nemenčinės pamiškėje, kur ir ganėsi Rūtos senelės karvutė.
Oi, kaip džiūgavo visa Rūtos senelių šeimynėlė, kai Žaloji iš kažkur atsivedė
tokį pat žalą veršelį. Kadangi Žaloji vasarojo naujai užtvertame aptvare, o tas
aptvaras buvo apkaltas penkiomis eilėmis, nauja spygliuota viela, tai veršelis
mėgavosi mamytės pieneliu - pats.
Jis taip įprato daužyti Žalosios tešmenį, kad jei ta tik mažiau papydo, tuoj
atsivėdėjąs trenkia į tešmenį, kad net Žaloji pasistiebia ant užpakalinių kojų.
Ne kažkiek duodavo Žaloji pienelio, bet senelė Žozepina ją patampydavo tik
anksti rytais, kol tingus veršelis, dar Rakalį sapnuodavo ir pienelis dar būdavo neišžįstas.

Augo ir bujojo išverstakis Gavroša - taip kartą jį pavadino Rūtelė.
Tai ir buvo Rūtos didžiausia paslaptis ir niekam apie Gavrošą nepasakodavo.
Laikas nuo laiko aplankydavo savo numylėtinį pamiškėje ir pažaidusi
pavaišindavo saldainiu. Gavrošai pradėjo stigti maisto, o Senelė Žozefina
jau ruošėsi jam pradėti virti buizą ir tik užbaltinti pieneliu.

Oi, kaip nepatiko Gavrošai, kai jį pririšo pačia tikriausia metaline grandine
ir neleisdavo Žalosios kankinti. Ryte ir vakare pagirdydavo buiza o dienomis
jau pats žaliukę skabydavo.

Rūtos akiratyje jau anksčiau buvo pasirodęs programuotojas, nelabai gerą
vardą turintis - mat mergišius.
Tada Rūtelė dar nežinojo, kad jo baltos kelnės patiks ir kitoms draugėms.
bet pirmutinę užprogramavo būtent - Rūtelę. Jau trečias mėnuo Rūtelė
vaikštinėjo ne viena... Savyje, gal būt po širdimi, nešiojo programuotojo
- palikimą. Ir kaip baisu darėsi, kai tas blatnasis programuotojas užprogramavo
ir Raselės draugę - Jolantą. Abi pamatė, kad jau šokiuose spaudo Gražinos papus...
- Ne, ne, jis kultūringas ir negalvokite, kad rankomis gniaužo. Aurimui būdinga
pašokti prisispaudus merginos krūtinę prie savosios ir taip greitai užkariauti
naująją auką.

Aurimas kaip tikras vyras pradėjo riesti nosį ir girtis draugams, kad tuoj
Nemenčinės krašte, neliks nei vienos mergaitės, neturinčios jo užprogramuoto
palikimo...
Pamažu baltosios jo kelnės pradėjo tamsėti, o virš išdidžiosios galvos - tvenktis
atpildo Debesys!!!

Vieną pavakarę, susibėgusios merginos - būsimos Chahatienės, pradėjo kurti keršto planą;
Raselė pradėjo dėstyti detaliai, kaip turi būti atlyginta inkvizitoriui, kad jis
daugiau neatsigautų, nes pimpiliukas - ne pagaliukas...
Tegul paskutinį kartą, apturi labai, labai, didelį malonumą, o po to tik - šnirkšt britvele
per kiaušinukus.

Viskas kruopščiai suplanuota šeštadieniui, ir oras, kaip užsakytas;
Dabar Aurimo kabinama Dalytė, pamačiusi, kad merginos apvalėja,
pati pasisiūlė atvilioti jį į pamiškę - romantiškai pasimylėti...

Programišius, žinoma įšoko į savo trofėjines baltas kelnes ir jau pačingosas
ėmė ratu skrieti, nujausdamas Dalytės dar nenuskabintas rūteles...
Nelemta tą kart buvo Dalužės skaistybės palaižyti, o viskas vyko atvirkščiai:
Vos atviliojusi programuotoją į pamiškę, Dalužė pradingo, lyk tirštame debesyje.
Besiblaškančiam tarp storų medžių, programišiui, kažkas trenkė lazda per sprandą,
kad net suklupo. Iš kažkur išnirusios trys užprogramuotosios, vikriai raišiojo Aurimą
prie storo egzekucijų ąžuolo:
Rankelės buvo suveržtos užpakalyje apkabinusios galingą medį, o tada jau niekas
neskubėjo. Su pasimėgavimu nuleido mergišiaus baltas kelnes, įsitikindamos,
kad įrankis Aurimo tikrai neblogas ir net bandė suktis ratu... Tik staiga
Rasa išdygo, lyg iš po žemių su numylėtiniu - Gauroša.

Linksmybės prasidėjo. Graškė nesigailėdama tepė tirštą grietinę ant Aurimo
pasididžiavimo, o Rasa pristūmė jau praalkusį Gaurošą.
Tas su savo dygiu liežuviu patraukė paragaudamas per Aurimo papą. Patiko.
Tai nelaukdamas čiupo žysti, o kai nulaižydavo grietinę, smarkiai kirsdavo kakta
į programišiaus tembolę, kad tas net pakildavo į orą.

Aurimo būta tikrai galingo, visą pusvalandį atlaikė, Gavrošos patyčias, kol pagaliau
galvelė nusviro, kaip" Jėzui Kristui", tik šis buvo be erškėtrožių karūnos.
Tada Rūtelė ir apvyniojo baltomis kelnėmis jo galvelę, o Graškė atrišo
nukryžiuotojo rankeles.

Taip ir šlumštelėjo žemėn programuotojas iš kūrybingų debesų. Nekas nežino, kada
Aurimas parėjo, bet merginom vis kerštauja, o tos net neįtardamos jo klastos,
vėl jį priėmę į darbą. Jau spėjo vėl iš naujo pašikti panoms, bet jos matomai kantrios.
Administracija, net Lietsargį paaukojo, vietoj jo. Negaila, tegul vėl jas programuoja,
jei nepasimokė.
Lietsargis tik ką susapnavo ir užrašė, kad nepasimirštų jo sapnas.
Kas žino, gal ir išsipildys kada, o dabar tegul bus konkursui, nors ir ištrinsite, atsiųsiu paštu...