Kas tau pasakys, vaike,
kad pasaulis ne žaidimų
aikštelė? Nenoriu būti
ta, kuri sugniuždys tave
ir norės, jog
prisitaikytum prie masės.
Svajokime kartu, bėgiokime
ir žaiskime kartu...
Nepaleisk mano rankos ir
aš nepaleisiu tavosios.
Šypsokis man ir aš
šypsosiuos tau. Vaike, ar
žinai, kad nuspręs už
tave kiti? Sakys keistas.
Vien dėl to, kad tu ne
toks kaip visi. Ar esi
pasirengęs tam, kas tavęs
laukia? Nežinau ar
šilumos pakaks manosios
tau, kai bus sunku. Norisi
verkti pagalvojus apie tavo
gyvenimą su jo tikslą
pamiršusiais žmonėmis.
Kas supras tave? Kas
priims, kai neturėsi kur
dingti? Kas apkabins
ašaroms riedant? Mama.
Mamytė. Mamukas... Kartoki
šiuos žodžius. Net
nenumanai, kaip tai
guodžia iškankintą
sielą. Gaila tik, kad ne
visos moka būti motinomis
neįkainuojamiems savo
vaikams...
Atgal
