» Gyvenimas

Medute | 2010-06-16

Taip gyvenimas išmokė.
Kai tylomis vėl liūdžiu, jis man negarsiai šnibžda, kad dar sulauksiu savo pavasario.Net kai plasnoju iš laimės, jis mane nuleidžia ant kietos žemės, tikindamas, kad nevalia gyventi vien praeitim.
o aš žinau, kad jei nebūtų kam mylėt, suduščiau čia pat į daugybę tuščių šukių. Todėl ir dėkoju dėkoju dėkoju, kad išmokau mylėti ir dievinti tai, kuo gyvenu.
Net pačiai keista, kaip per gyvenimą šuoliuoja mano žirgas - visas kliūtis įveikdamas ir su viltim tam tyram žvilgsny.
"Tau sunku?Negali pasiduoti!" - jis man kartojo. Mano gyvenimas.




Atgal